| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Seniūnas Saulius Bakšinskis, tel. (8 46) 46 62 22 mob. tel. 8 686 35 586, el. p. gargzdu.sen@klaipedos-r.lt Gargždų, Dauparų-Kvietinių seniūnijas prižiūri Donatas Lukas – vyriausiasis tyrėjas (grupės vyresnysis) + 4 pareigūnai. Tel. 8 674 80 964, el. p. donatas.lukas@policija.lt. Seniūnaičiai:
Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante.
Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras.
Stambesnės įmonės: UAB „Vlantana“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Mida LT“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Litana ir Ko“, AB „LOTOS Geonafta“. Istorija. Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. akte minimi kaip Garisda. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė. Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu. 1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai. XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai. 1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas. Iš Gargždų buvo ištremti 22 gyventojai. 1 gyventojas mirė tremtyje Krasnojarsko krašte. Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.
2011 m. duomenimis, Gargžduose 18 032 gyventojai. Švietimo ir ugdymo įstaigos Gargždų ugdymo centras „Naminukas“ 3 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“ ir „Saulutė“ Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras Klaipėdos rajono švietimo centras Kultūros įstaigos Jono Lankučio viešoji biblioteka Socialines paslaugas teikiančios įstaigos Klaipėdos rajono paramos šeimai centras Gargždų socialinių paslaugų centras Viliaus Gaigalaičio globos namai Sveikatos priežiūros įstaigos Gargždų pirminės priežiūros centras Kitos įstaigos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Žymūs žmonės Jonas Lankutis (1925–1995), literatūrologas Eduardas Vilkas (1935–2008), ekonomistas ir politikas Alvydas Jokubaitis (g. 1959), filosofas Arminas Narbekovas (g. 1965), olimpinis futbolo čempionas Marius Prekevičius (g. 1984), pasaulio krepšinio jaunimo čempionas futbolininkai, buvę ir esami Lietuvos rinktinės nariai: Andrius Jokšas, Romas Mažeikis, Tomas Tamošauskas, Ričardas Zdančius, Darius Žutautas, Giedrius Žutautas, Raimondas Žutautas, Vaidotas Žutautas Sportas Krepšinis BC Gargždai-Bremena Futbolas FK Banga Gargždai FK Bangelė Gargždai FK Garsta Gargždai GMT-83 Gargždai SK Taškas Gargždai Miestų partnerystė Ylava, Lenkija Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys. |
|
|
.png)
-10858.png)
-10859.png)
-10855.png)
-7515-s150x83.png)
-9024.png)
.jpg)
