KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
Klaipėdos rajono savivaldybė administracija, Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt, Tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Savivaldybės biudžetinė įstaiga, kodas 188773688. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Pasitikėjimo telefonas tel. (8 46) 40 00 08


Prisijungimas
  • Prisijungimas gyventojams
  • GYVENTOJŲ PRIĖMIMAS
  • E. APKLAUSOS
  • E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
  • E. KONSULTAVIMAS
  • E. PASLAUGOS
  • Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Meras
    Mero pavaduotoja
    Mero pavaduotoja
    Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas
    Administracijos direktorius
    Direktoriaus pavaduotoja
    Direktoriaus pavaduotojas
    Administracija
    Valdymo schema
    Darbuotojų paieška
    Savivaldybės automobiliai
    Savivaldybės įmonės
    Savivaldybės įstaigos
    Komisijos, darbo grupės
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Seniūnaičiai
    Vadovų darbotvarkės
    Policijos pareigūnai
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinė pagalba
    Norminiai teisės aktai
    Sprendimų projektai
    Mero potvarkių projektai
    Direktoriaus įsakymų projektai
  • Administracinė informacija
  • Veiklos dokumentai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Finansų dokumentai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Ūkio subjektų priežiūra
    Informacija apie skolinius įsipareigojimus
    Administracinės naštos mažinimas
    Ataskaitos
    Biudžetinių (išskyrus švietimo įstaigas) ir viešųjų įstaigų vadovų metinės užduotys
    Švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimas ir metinių veiklos užduočių nustatymas
    Viešosioms įstaigoms skiriamas finansavimas
    Bendruomenių, religinių bendruomenių ir NVO finansavimas
    Savivaldybės gaunamas finansavimas
  • Veiklos sritys
  • Švietimas
    Socialinė parama
    Kultūra
    Sveikata
    Sportas
    Informacija jaunimui
    Informacija nevyriausybinėms organizacijoms
    Valstybinė kalba
    Viešoji tvarka
    Žemės ūkis
    Civilinė metrikacija
  • Vadovų darbotvarkės
  • Komisijų ir darbo grupių posėdžiai
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    Leidimai
    Elektroniniai valdžios vartai
    Informacija apie licencijas ir leidimus
  • Nuorodos
  • Strateginis planavimas
  • Projektai
  • 2014–2020 m. ES struktūrinė parama
    Kitų finansavimo šaltinių projektai
    2007–2013 m. ES struktūrinė parama
    Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa
    Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa
    ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ parama
    Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas
    Tarptautiniai projektai
    Tarptautinių projektų programa
    Partnerystė
  • Skelbimai
  • Darbo pasiūlymai
    Skelbimai apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią
    Teritorijų planavimo viešumas
  • Skelbimai apie visuomenei svarbių statinių projektavimą
  • Informacijos teikimo tvarka
  • Korupcijos prevencija: pasitikėjimo tel. 400 008
  • Vietinės reikšmės kelių žemėlapis
  • Civilinė sauga ir mobilizacija
  • Civilinė sauga
    Mobilizacija
  • Nuotraukų galerija
  • Asmens duomenų apsauga
  • Lygių galimybių politika
  • Horizontalus meniu
  • APIE SAVIVALDYBĘ
  • Gyventojams
  • Verslui
  • BENDRUOMENĖMS
  • Savaitės tema
    Skurdui mažinti – daugiau Savivaldybės dėmesio

    Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ nustatė, kad savivaldybėse paramos prieinamumą reikėtų didinti, o gyventojai nepakankamai informuojami apie paramos galimybes. Taip pat savivaldybės esą neišnaudoja visų įstatymuose numatytų paramos galimybių.

    Klaipėdos rajono savivaldybės rodikliai, lyginant su bendrais audito rezultatais, yra pakankamai geri. Pasak socialinės paramos sritį kuruojančios Administracijos direktoriaus pavaduotojos Rasos Petrauskienės, nepaisydami to, turime sutelkti savivaldos, bendruomenių ir verslo žinias, patirtį ir gebėjimus, norint, kad kompleksinės paslaugos būtų suteiktos visiems, kuriems jų reikia, ir tokia apimtimi, kad jos atneštų matomus rezultatus.

    Paramą skirsto su bendruomenėmis

    Klaipėdos rajone 2016 m. socialinė pašalpa vidutiniškai kas mėnesį buvo mokama 1092 rajono gyventojams (519 šeimų). Išmokėta daugiau kaip  660 tūkst. eurų. Vidutinis pašalpos dydis per mėnesį – 51 Eur. 2017 m. pašalpą gavo 835 asmenys (420 šeimų), išmokėta virš 560 tūkst. eurų, vidutiniškai 57 eurai. Reikia pasidžiaugti, kad 2018 m. pašalpos gavėjų skaičius mažėjo iki 804 gyventojų (420 šeimų). Jiems išmokėta jau per 690 tūkst. eurų pašalpų suma, vidutinis pašalpos dydis 72 eurai. Šiemet galime teigti, kad pašalpą gaunančių asmenų skaičius stabilizavosi (vidutiniškai kas mėnesį buvo 801 asmenų (415 šeimų), o išmokos suma ir toliau auga. Augimą lėmė 2018 m. padidintas valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) – nuo 102 iki 122 eurų, o 7 asmenims šiemet buvo skirta tikslinės pašalpos (iš viso 854 eurai).  

    „Pašalpų skyrimą sprendžia seniūnijose sudarytos komisijos, į kurias įtraukiami ir bendruomenių atstovai, kad paramos dydžiai ir formos būtų nustatyti kuo skaidriau. Sieksime ir toliau skatinti bendruomenių dalyvavimą, kad ne tik socialinė pašalpa, bet ir nepriteklius patiriančių gyventojų įtrauktis būtų kuo didesnė“,  ̶  sakė Administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė. Anot jos, bendruomenių narių dalyvavimas padeda įsitikinti, kad paramos prašytojai sąžiningi, nepiktnaudžiauja valstybės pagalba.

    Ilgalaikių pašalpos gavėjų mažėja 

    Didelė dalis socialinės pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo socialinės paramos sistemos: 2018 m. 46 proc. jų socialinę pašalpą be pertraukos gavo ilgiau nei metus; ilgiau nei 5 metus su pertraukomis pašalpa mokėta 36 proc. gavėjų.

    Valstybės kontrolės teigimu, savivaldybės turėjo galimybes mokėti papildomą pašalpą asmenims įsidarbinus ir taip skatinti juos įsitraukti į darbo rinką, tačiau šia galimybe pasinaudota nedaug: pernai ją gavo apie 18 proc. asmenų. Anot Valstybės kontrolės, tai lemia visuomenės informavimo trūkumas ir ribojančios įstatymo sąlygos, kurias turi atitikti įsidarbinęs pašalpos gavėjas.

    Klaipėdos rajono savivaldybėje ilgiau kaip metus su pertraukomis gaunančių socialinę pašalpą asmenų dalis 2018 m. buvo 66,6 proc. visų gavėjų ir tai yra 7 rodiklis iš 60 savivaldybių. Ar tai reiškia, kad iš tiesų sugebame sėkmingai ištraukti žmones iš pašalpininkų gretų ir įtraukti asmenis į darbo rinką?

    Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjos Dalios Gumuliauskienės, tarp pašalpos gavėjų yra žmonių, kurių sėkmingesniam integravimui į darbo rinką reikia nestandartinės pagalbos – nuolatinių socialinių asistentų, padedančių adaptuotis darbo vietoje. Tarkim, asocialų gyvenimą gyvenęs žmogus pradeda taisytis, nori dirbti. Tačiau neištveria darbo vietoje keliamų reikalavimų (laiku ateiti į darbą, nepraleisti darbo valandų ir dienų ir pan.) ir vėl grįžta prie ankstesnių įpročių. Jis vėl praranda darbą ir galimybę savarankiškai pasirūpinti savimi. Tokios pagalbos teikimo praktika egzistuoja daugelyje progresyvių šalių. Jei siekiame pokyčių šioje srityje, turėsime ryžtis investuoti į šios paslaugos atsiradimą.

    Supratingumo laukiame iš verslo

    2018 metais 17 proc. bedarbių, baigusių užimtumo programą, įsidarbino, o po trijų mėnesių iš jų darbo rinkoje liko 6 proc.

    Pastebima, kad ne visais atvejais rinkoje remtini darbuotojai neišsilaiko dėl savo kaltės. Egzistuoja ir kita remiamų žmonių įdarbinimo medalio pusė. Pagal remiamas priemones įdarbintų žmonių darbdaviams valstybė kompensuoja dalį dirbančiojo atlyginimo. Deja, pasitaiko, kai darbdaviai, supratę, kad programa tęsiama, gudrauja kiekvienais programos vykdymo metais priimti vis naujus darbuotojus.

    Visgi turime Klaipėdos rajone gerų pavyzdžių. Vienas toks   ̶  „Grensena“, įsikūrusi Judrėnuose.  Jos savininkas Tomas Grencevičius ne tik padeda žmonėms malkomis, bet ir suteikia galimybę užsidirbti. Tiems, kuriems sunku iš karto susiformuoti atsakingą požiūrį į darbo laiką, leidžia dirbti pagal grafiką „dirbu, kada galiu“.

    Informacija – internetu ir gyvai

    Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad visuomenė prastai informuojama apie priklausančią piniginę socialinę paramą ir paslaugas, kad mažai įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės, identifikuojant asmenis ir teikiant jiems paramą. Klaipėdos rajone tokia informacija prieinama ir tiesiogiai pas specialistus, ir internetu.

    Savivaldybės interneto svetainėje skiltyje „Gyventojams“ skelbiame mūsų teikiamų viešųjų paslaugų šeimai ir asmeniui sąrašą. Jame trumpai aprašytos paslaugos, nurodyti kontaktai, kita reikalinga informacija. Kita informacija yra Veiklos sričių skiltyje „Socialinė parama“, Viešųjų ir administracinių paslaugų skiltyje yra visos paslaugos, kurias teikia Socialinės paramos skyrius, ir nustatytos formos prašymai – paraiškos gauti išmokas ar paslaugas. „Galima pildyti elektronines prašymo formas, kurios siunčiamos nurodytam darbuotojui. Seniūnijų socialiniai darbuotojai bendrauja su gyventojais, seniūnijų teritorijose veikiančiomis švietimo, sveikatos apsaugos įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, gauna iš jų informaciją apie paramos stokojančius asmenis“,  ̶ informacijos gavimo būdus vardijo Administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė.

    Anot pašnekovės, informavimo sistema bus tobulinama, atliekant daugiau tyrimų, gyventojų apklausų, įtraukiant bendruomenės ir gyventojus, kad mūsų teikiama socialinė parama pasiektų, visus, kuriems jos trūksta  – neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas, vienišus nepriteklių patiriančius asmenis.

    Keletas svarbių Audito ataskaitos duomenų:

    • Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje: 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.
    • Praėjusiais metais nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis siekė 245 Eur. 2017 m. vienam asmeniui teko vidutiniškai nuo 125 iki 230 Eur, 2018 m. – nuo 130 iki 270 Eur socialinės paramos, priklausomai nuo namų ūkio tipo.
    • 86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų šalyje gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 Eur per mėnesį. Socialinę paramą gali gauti žmogus, kurio pajamos neviršija 1 VRP dydžio, t. y. 122 Eur per mėnesį.
    • Pernai pirmą pusmetį Lietuvoje nebuvo užtikrinti 86 proc. skurdžiai gyvenusių asmenų ar šeimų minimalūs poreikiai, o 2017 m. antrą pusmetį – 87 proc. Žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, sumažėjo iki 312 tūkst.

    ..................................

    • Klaipėdos rajono savivaldybėje socialinei paramai 2019-iems skirta 2 mln. 73 tūkst. Eur. Iš jų 1 mln. 18,8 tūkst.  eurų skirta socialinei pašalpai ir kompensacijoms už šildymą ir vandenį. Dalis lėšų skirta socialinėms reikmėms (Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos programoms, neįgaliesiems skirtos transporto priemonės išlaikymui ir kt.). Dalis nepanaudotų lėšų skirta mokytojų padėjėjų išlaikymui ar įvairiems projektams remti.
    • Savivaldybės, perėmusios skirstyti piniginę socialinę paramą, sugebėjo pakeisti buvusią blogąją praktiką, kai socialines pašalpas gavo daugiau kaip 7 proc. visų gyventojų, kurie buvo suinteresuoti slėpti pajamas, neieškoti darbo arba dirbti nelegaliai. Savivaldybėms pavyko išgryninti tikruosius pašalpų gavėjus ir šiuo metu socialines pašalpas gauna 2,5 procentų šalies gyventojų.

    Daiva Beliokaitė

    Atgal Spausdinimo versija Archyvas

    Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
    © 2011 Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
    Cituojant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.