KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
Klaipėdos rajono savivaldybė administracija, Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt, Tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Savivaldybės biudžetinė įstaiga, kodas 188773688. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Pasitikėjimo telefonas tel. (8 46) 40 00 08


Prisijungimas
  • Prisijungimas gyventojams
  • GYVENTOJŲ PRIĖMIMAS
  • E. APKLAUSOS
  • E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
  • E. KONSULTAVIMAS
  • E. PASLAUGOS
  • Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Meras
    Mero pavaduotoja
    Mero pavaduotoja
    Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas
    Administracijos direktorius
    Direktoriaus pavaduotoja
    Direktoriaus pavaduotojas
    Administracija
    Valdymo schema
    Darbuotojų paieška
    Savivaldybės automobiliai
    Savivaldybės įmonės
    Savivaldybės įstaigos
    Komisijos, darbo grupės
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Seniūnaičiai
    Vadovų darbotvarkės
    Policijos pareigūnai
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinė pagalba
    Norminiai teisės aktai
    Sprendimų projektai
    Mero potvarkių projektai
    Direktoriaus įsakymų projektai
  • Administracinė informacija
  • Veiklos dokumentai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Finansų dokumentai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Ūkio subjektų priežiūra
    Informacija apie skolinius įsipareigojimus
    Administracinės naštos mažinimas
    Ataskaitos
    Biudžetinių (išskyrus švietimo įstaigas) ir viešųjų įstaigų vadovų metinės užduotys
    Švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimas ir metinių veiklos užduočių nustatymas
    Viešosioms įstaigoms skiriamas finansavimas
    Bendruomenių, religinių bendruomenių ir NVO finansavimas
    Savivaldybės gaunamas finansavimas
  • Veiklos sritys
  • Švietimas
    Socialinė parama
    Kultūra
    Sveikata
    Sportas
    Informacija jaunimui
    Informacija nevyriausybinėms organizacijoms
    Valstybinė kalba
    Viešoji tvarka
    Žemės ūkis
    Civilinė metrikacija
  • Vadovų darbotvarkės
  • Komisijų ir darbo grupių posėdžiai
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    Leidimai
    Elektroniniai valdžios vartai
    Informacija apie licencijas ir leidimus
  • Nuorodos
  • Strateginis planavimas
  • Projektai
  • 2014–2020 m. ES struktūrinė parama
    Kitų finansavimo šaltinių projektai
    2007–2013 m. ES struktūrinė parama
    Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa
    Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa
    ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ parama
    Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas
    Tarptautiniai projektai
    Tarptautinių projektų programa
    Partnerystė
  • Skelbimai
  • Darbo pasiūlymai
    Skelbimai apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią
    Teritorijų planavimo viešumas
  • Skelbimai apie visuomenei svarbių statinių projektavimą
  • Informacijos teikimo tvarka
  • Korupcijos prevencija: pasitikėjimo tel. 400 008
  • Vietinės reikšmės kelių žemėlapis
  • Civilinė sauga ir mobilizacija
  • Civilinė sauga
    Mobilizacija
  • Nuotraukų galerija
  • Asmens duomenų apsauga
  • Lygių galimybių politika
  • Horizontalus meniu
  • APIE SAVIVALDYBĘ
  • Gyventojams
  • Verslui
  • BENDRUOMENĖMS
  • Savaitės tema
    Sodininkų bendrijoms – daugiau paramos

    Su Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku kalbamės apie Savivaldybės teikiamą pagalbą sodininkų bendrijoms ir perspektyvas. 

    Mūsų Savivaldybė viena iš daugiausiai turinti sodininkų bendrijų, kurios iš tiesų užima nemažą rajono teritorijos plotą. Ar tai yra didelis iššūkis?

    Klaipėdos rajone  sodininkų bendrijoms suteiktas bendras plotas − 1858,63 ha ir, pagal Registrų centro duomenis, įregistruoti 19 832 sklypai. Atsižvelgiant į tai, kad dar yra nemažai neprivatizuotų sodininkų teritorijos  sklypų, tai jų skaičius turėtų būti dar didesnis.

    Taip, Savivaldybei tai yra iššūkis. Svarbu, kad visgi sodininkų bendrijų nuolatiniai gyventojai išgirdo Savivaldybės raginimus deklaruoti gyvenamąją vietą sodininkų bendrijose ir šiuo metu tokių yra iš tiesų nemažai. Taip mes galime surinkti daugiau mokesčių į biudžetą ir visi kartu tikėtis spartesnio ir kokybiškesnio sodininkų bendrijų teritorijų infrastruktūros tvarkymo. 

    Tiek iš savivaldybės biudžeto, teik nacionaliniu mastu lėšų sodininkų bendrijoms nuo šių metų bus skiriama daugiau. Taigi į ilgamečius Sodininkų asociacijos lūkesčius pagaliau bus atsižvelgta.

    Kaip iki šiol Savivaldybė rėmė sodininkų bendrijas, kaip buvo paskirstomos lėšos?

    Savivaldybė dar 2008 m. yra patvirtinusi sodininkų bendrijų specialiąją programą, pagal kurią sodininkų bendrijų infrastruktūros tvarkymui šiemet yra numatyta 10 tūkst. eurų.

    Ši programa skirta iš dalies kompensuoti išlaidas rajono sodininkų bendrijoms, siekiančioms tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo teritorijas ir statinius. Dalinis išlaidų kompensavimas teikiamas: bendrojo naudojimo objektų inventorizacijos ir teisinės registracijos išlaidoms kompensuoti; naujų bendrojo naudojimo objektų statybai ir esamų objektų remontui reikalingos techninės dokumentacijos rengimo išlaidoms kompensuoti; kitoms išlaidoms, susijusioms su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, kompensuoti.

    Dalinis išlaidų kompensavimas vienai sodininkų bendrijai per finansinius metus negali viršyti 15 procentų visų Programos lėšų ir negali būti didesnis kaip 80 procentų tinkamų kompensuoti lėšų. Paraiškas vertina komisija, kurios nauja sudėtis bus patvirtinta artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje. 

    Kokios yra pagrindinės sodininkų bendrijų problemos?

    Sodininkų bendrijos – tai didžiulės labai koncentruotos gyvenvietės, kurių problemos iš dalies yra specifinės, nes pagal Sodininkų bendrijų įstatymą tarsi turėtų tvarkyti savo infrastruktūrą pačios iš savo surenkamų mokesčių, tačiau paprastai jos nelengvai verčiasi, todėl savivaldybės turi jas remti, − pagaliau juk tai taip pat yra mūsų gyventojai – ir tie, kurie jau deklaravo gyvenamąją vietą, ir tie, kurie soduose leidžia laiką tik šiltuoju metų sezonu.

    Žinoma, svarbiausia problema – keliai. Daug iš jų yra ne tik neasfaltuoti, bet ir nežvyruoti, taip pat ir neregistruoti. Jei jie būtų įregistruoti Registrų centre, Savivaldybė galėtų dalį jų perimti ir tvarkyti.

    Šiuo metu rengiamas Savivaldybės sodininkų bendrijose esančių kelių (gatvių) perdavimo–priėmimo savivaldybei valdyti tvarkos aprašas. Kokius ir kaip Savivaldybė perims sodininkų bendrijų kelius?

    Aprašu siekiama užtikrinti Klaipėdos rajono savivaldybės sodininkų bendrijose esančių vietinės reikšmės vidaus kelių bei gatvių gerą būklę ir optimalų Kelių priežiūros ir plėtros programos, Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų vietinės reikšmės vidaus keliams bei gatvėms, tiesti (statyti), taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, gyvenamosiose sodininkų bendrijos teritorijose. 

    Šiame dokumente Savivaldybė numatys sodininkų bendrijų kelių (gatvių) ir kitos infrastruktūros įrengimo, priežiūros ir remonto darbų dalinio finansavimo galimybes, tačiau tikrai nebus galimybės perimti visų sodininkų bendrijose esančių vietinės reikšmės kelių ar gatvių.

    Kelias (gatvė) galės būti perduodamas Savivaldybei, jei bus sodininkų bendrijos teritorijos bendrojo naudojimo žemėje; parengtas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymo projektas, skirtas susisiekimo komunikacijos statiniams; kelio (gatvės) ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentų ribas, statybos techninio reglamento nuostatas; atlikti susisiekimo komunikacijos statinio kadastriniai matavimai, bendrijos teritorijoje bendrojo naudojimo žemėje esantis kelias (gatvė) įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas; suformavus kelią (gatvę) kaip inžinerinį statinį, atitinkančius galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir įregistravus registre, taip suformuotą turtą galima perduoti Savivaldybei. Kitu atveju Savivaldybė negalės naudoti tokio turto pagal paskirtį, jį tinkamai prižiūrėti ir užtikrinti saugų eismą.

    Pabrėžtina, kad sodininkų bendrijoms už kelių (gatvių) įteisinimą bus galima kompensuoti.

    Kokios gatvės bus pradėtos tvarkyti jau šiemet?

    Kaip informavo Savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius, bus pradėtos tvarkyti Gargždų miesto sodininkų teritorijoje Birutės gatvė, Priekulės seniūnijoje Dituvos kaimo privažiuojamasis kelias prie sodų – Pavasario gatvė ir Dovilų seniūnijoje Šiūparių kaime Aisės gatvė.

    Automobilių kelių direkcija šiemet skiria tikslinį 85 tūkst. eurų finansavimą, tiek pat turės prisidėti Savivaldybė. Įtrauktus į vietinių kelių sąrašą kelius Savivaldybė ir prižiūrės.

    ***

    Dovilų seniūnijos seniūnės Nijolės Ilginienės komentaras: Džiaugiamės, kad bus asfaltuota pagrindinė sodininkų bendrijos „Aisė“ gatvė – ja važinėja ir maršrutinis autobusas, ir mokyklinis autobusiukas, ir kiekvieną rytą ir vakarą – daugybė žmonių skuba į darbą ir atgal. Dėkojame gyventojams, kad jie tampa pilietiškesni ir deklaruoja gyvenamąją vietą sodininkų bendrijose. Per dešimtmetį situacija keitėsi labai ženkliai – jei Kulių kaimo sodininkų teritorijoje anksčiau buvo deklaravusių tik 50−70, dabar jau per 600, Lyverių kaimo sodininkų bendrijų teritorijoje – nuo 20 deklaravusių gyventojų skaičius išaugo iki 200.

    Prašome gyventojų supratingumo ir kitais atvejais: žiemą sniego valytuvams būna sunku pravažiuoti, nes kai kurie gyventojai būna užsiėmę daugiau žemės ir užsitvėrę tvoras, taip pat ir vasarą sunku pravažiuoti greideriams.

    Su sodininkų bendrijų pirmininkais bendraujame visais klausimais – sprendžiam klausimus dėl socialinių, vaiko teisų apsaugos ir kitų problemų.

    Sodininkų bendrijos „Tolupis“ pirmininko Nikolajaus Gorčiakovo komentaras: Sodininkų bendrijose problemų yra iš tiesų daug. Žinoma, dauguma jų yra susijusios su įstatyminės bazės trūkumais. Mes dėkingi seniūnijai už bendradarbiavimą tvarkant kelius, tačiau metų metus neišsprendžiamas klausimas dėl nuotekų tvarkymo. Daug gyventojų dar tebegyvena su lauko tualetais, ne visi įsirengę sandarius nuotekų rezervuarus. Grėsmių užteršti gruntinius vandenis daug, nes trūksta kontrolės. Daug sodininkų yra pensininkai – ne kartą bandėme organizuoti gatvių asfaltavimą prisidedant 50 proc. gyventojams, bet mažas pajamas gaunančiam žmogui sunku atrasti net 100 eurų prisidėti. Planuojamos prie mūsų teritorijos kapinės taip pat nekelia gerų emocijų, − dėl to, kad tai taip pat yra gruntinių vandenų taršos šaltinis.

    iš Europos Sąjungos mes negalime gauti jokios paramos  − o daug kam būtų aktualu pasikeisti bent jau šiferio stogus. Turime problemų su atliekų išvežimu. Pavyzdžiui, daug gyventojų dabar keičia stiklinius šiltnamius į specialaus plastiko – stiklą dažnas grūda į stiklo konteinerius, nors į juos negalima mesti paprasto neperdirbamo langų stiklo...

    Taip, gyventojai stengiasi deklaruoti gyvenamąją vietą, bet visi norėtų, kad jų mokesčiai ir eitų jų gyvenamosios teritorijos kelių ir kitos infrastruktūros tvarkymui, o ne patekę į bendrą katilą būtų perskirstyti ir daugiausia tektų miestų ir miestelių teritorijoms tvarkyti.

    Kalbėjosi Daiva Beliokaitė

     

     

    Atgal Spausdinimo versija Archyvas

    Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
    © 2011 Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
    Cituojant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.